Tauragės krašto audėjų senovinių audinių ir rankdarbių paroda „Babutės raštų pynė“

...Siūlas po siūlo, centimetras po centimetro – tai lyg laiko sustabdymas, ritmiškas kartojimas bei atsidavimas lėtam ir kruopščiam procesui. Nuolatinis Kūrėjo dialogas su ryškėjančiais audinio raštais. Tai kūryba….

Audimas – vienas seniausių amatų. Be to, tai ir viena labiausiai ištobulintų liaudies meno šakų. Lietuvoje iki XX a. pradžios austi mokėjo beveik kiekviena moteris. Piemenaudamos mergaitės ausdavo juosteles,  paaugusios – ilgus rietimus drobių, rankšluoščius, užvalkalus, paklodes, lovatieses. Moterims rūpėjo, kad šeimos nariai būtų apsirengę, o namai puošti kilimais, staltiesėmis, lovatiėsėmis.

Audimas visada buvo lietuvių darbštumo, grožio suvokimo ir dvasingumo simbolis.

* * *

2020 metais Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras (organizatorė Jurgita Brazauskienė), kartu su Pagramančio regioniniu parku (kultūrologė Lina Misiulytė) surengė ir pristatė audinių parodą „Babutės raštų pynė“, skirtą tautodailės metams paminėti, kurioje buvo pristatyta 570 audinių (50 pateikėjų iš 60-ies yra Norkaičių kaimo gyventojai), kuriuos išaudė 100 Tauragės  krašto audėjų, iš kurių net 30 yra norkaitiškės.

Paroda Nukeliavo ir iki Lietuvos Respublikos Seimo

Kiemelį papuošė tradicinių audinių paroda-ant žolės ištiesta net 570 įspūdingų, unikalių ir istorija dvelkiančių austų raštų-drobių, rankšluosčių, divonų, kapų. Atidarymo diena pasirinkta neatsitiktinai, birželio 16-oji Gedulo ir Vilties diena, tremtinių pagerbimo diena.  Divonus rinkau 6 mėn. iki parodos pristatymo. Labai daug informacijos surinkau apie pačius gyventojus, audėjas, siuvėjus, prekybininkus, partizanus, tremtinius.

Norkaičiuose gyveno labai darbštūs žmonės, kaimas tarpukariu klestėjo, kilo nauji namai... Užėjęs karas supriešino žmones vienus su kitais, tremtys, išdavystės, mirtys... Tačiau sunkus darbas buvo didžiausias nusiraminimas. Parodoje buvo pristatyta nuostabus rankų darbo, iš siūlų galiukų padaryta  staltiesė su Gedimino stulpais- tai norkaitiškio, ištremto į Sibirą , kūrinys. Ona Jarmoškaitė-kaimo geriausia audėja, audė būdama su viena koja.... Jei neturėdavo siūlų-ausdavo moterys divonus iš špagato. Norkaičių amatų centras turi dovaną- austą žielauną juodai žalią divoną su kuriuo mažne visus senuosius norkaitiškius į kapus išlydėjo (audėja dar gyva , jai 95 metai).

Mūsų kraštiečio Liudo Mikalausko močiutė buvo puiki audėja, jos audimo staklės yra mūsų amatų centro puošmena. Mūsų kaime gyveno nuostabus audimo staklių meistras Jonas Pipiras. Audėja Ona Račkauskienė-Milkintaitė audė divonus naktimis, kuriuos parduodavo po 4 rublius( reikėdavo po 4 metrus į dieną išausti).

Juozas Nausėda (Prezidento artimas giminaitis) taip pat dovanojo savo močiutės audinių.

Galvojau, kad divonų rinkimas bus smagi pramoga, bet dažnai užsukus į sodybą nuo užkalbintų žmonių kalbų , tekdavo braukti ašaras. Todėl simboliškai pagerbdami senolių sunkią dalią parodą organizavome būtent tą dieną. Dvi  skrynias prikrovėme žmonių dovanotų audinių. Kiekvienas turi savo istoriją.

Man didelė garbė bus pristatyti jau primirštą divonų parodą, pakeliauti mintimis iš vienos trobos į kitą, prisiminti išgyventas emocijas.

Parodos kuratorė Jurgita Brazauskienė / Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras, Tauragės muziejus „Santaka“.

Paroda Baublių muziejaus kluone veiks nuo liepos 12 dienos.

Liepos 20 d., nuo 18, 19 ir 20 val. vyks trumpi parodos pristatymai.