Festivalis prie legendinių Baublių: pirmasis blynas neprisvilo

Bijotai – unikali vieta visai netoli nuo Tauragės. Bijotų dvaro sodyba prie garsiųjų Dionizo Poškos Baublių, kažkada buvusi apleista, dabar puikiai sutvarkyta. Nuostabi aplinka ir unikali šios vietos aura prašosi renginių ir veiksmo. Ir jie jau vyksta – šiemet pirmąkart surengtas muzikos ir poezijos festivalis „Svečiuose pas Dionizą“. Festivalio organizatorius Valdas Latoža sako jo programoje norįs matyti „kultūrinį viduriuką", subalansuotą plačiajai auditorijai.

Festivalyje – trys koncertai

Festivalio atidarymo koncertas įvyko birželio 13-ąją. Į vakarą, pavadintą „Poezijos nublokšti“, susirinko Šilalės, Kelmės ir Tauragės literatų klubai sambūris, atvyko ir dainų autorius bei atlikėjas Giedrius Vaškys, grupė „Arbata“.

Nors tądien Žemaitijoje siautęs viesulas, pridarė daug nuostolių iš šio projekto organizatoriams, o prieš pat renginį pasipylė lietus – renginys įvyko. Nors lietus visus suginė į Baublių muziejaus salę, joje visi jaukiai tilpo. Bijotų seniūnijos moterys visus vaišino gilių kava, vakaras buvo malonus, jaukus, šiltas.

Liepos 4-ąją  surengtas antrasis festivalio koncertas „Tėvo Stanislovo varpai“, jame dalyvavo Liudas Mikalauskas (vokalas, bosas), Beata Vingraitė (fortepijonas), Valdas Andriuškevičius (klarnetas). Programa kvietėai prisiminti arba iš naujo pažinti šį didį Dievo ir Tėvynės tarną, pasiklausyti dainų, atliepiančių Tėvo Stanislovo gyvenimo keliui, ėjusiam per tremtį, okupaciją ir atgimimo laikotarpį.

Koncerto metu skambėjo jo paties surinkti ir naujam gyvenimui prikelti varpai, kurių aidu vis dar skamba vienuolio žodžiai : „Gėris ir meilė! Gėris ir meilė!“.

Trečiasis, paskutinis festivalio koncertas – rugpjūčio 17 d., 19 val. Tai bus „Kelionė aplink pasaulį su Evelina Sašenko“. Koncerte, be Evelinos Sašenko, dalyvaus Paulius Zdanavičius (fortepijonas) ir  Nerijus Bakula (akordeonas). Kaip rašoma koncerto anotacijoje, pasaulis yra mažas, ir kiekviename jo kampelyje žmonės patiria tuos pačius meilės, džiaugsmo, liūdesio, ilgesio ir vilties išgyvenimus. Muzika turi galią juos perteikti ir padaryti svetimą kalbą suprantama, ištrinti atstumus ir skirtybes ir kalbėti apie tai, kas universalu, brangu ir artima kiekvienam. Dainos, kurios suplaukia iš įvairių kraštų, skirtingų žanrų ir šaltinių, pasakoja tą pačią jaudinančią, gražią istoriją...

Festivalio sumanytojas ir organizatorius Valdas Latoža žurnalistei teigė, jog mintis apie festivalį „sklandė seniai“.

– Kaip kilo mintis surengti muzikos festivalį Bijotuose, kokia jo idėja?

– Mintis rengti Bijotų dvaro sodyboje koncertų ciklą sklandė jau seniai, prieš šešerius metus jau bandėme organizuoti, bet vis atsirasdavo kliūčių... Užsispyrimas ir noras įgyvendinti projektą neleido idėjai nugulti į stalčius. Esu pats bijotiškis, tad, matyt, suveikė dar ir sentimentai, ir prisiminimai, ir čia leistos vasaros. Vaikystėje matytos aptriušusios buvusios mokyklos ir dvaro sodybos vaizdas neatpažįstamai pasikeitė – 2011 metais Europos sąjungos lėšomis sutvarkyta teritorija ir pastatai, tačiau labai pasigesdavau kultūrinio veiksmo, sutvarkytai dvaro teritorijai trūko meninės veiklos. Daugeliui užduodavau klausimą: kada paskutinį kartą buvote Bijotuose prie Baublių? Atsakymai būdavo: „Nežinau“, „Nepamenu“ arba „Kai mokiausi mokykloje su ekskursija“...

Atvykite į Bijotus šiandien ir pamatysite, jog tai jaukus, unikalus ir gražiai sutvarkytas miestelis, kurio erdvės, nori nenori, pačios prašosi koncertų. Tai titaniškas buvusio seniūno Stepono Jasaičio ir miestelio bendruomenės nuveiktas darbas. Šiais metais festivalio idėją parėmus Lietuvos kultūros ministerijai bei Šilalės savivaldybei – festivalis Bijotuose jau vyksta!

– Kuo ta vieta ypatinga?

– Baubliai – senovės lietuvių kultūros paminklas, neturintis analogo, ir gyvai menantis rašytoją Dionizą Pošką ir Lietuvos praeitį. Labai patogiai pritaikytas turizmui ir renginiams kompleksas yra strategiškai patogioje vietoje – šalia automagistralės Vilnius–Klaipėda. Nesunkiai galima atvykti ir iš kaimyninių rajonų: Kelmės, Tauragės, Plungės, Raseinių, o buvusio dvaro erdvė tiesiog pati prašosi vasaros renginių. Labai patogu sėsti į automobilį ir atvykti po dienos darbų ramiai pasivaikščioti parke.

– Kas nulėmė festivalio atlikėjų pasirinkimą?

– Atlikėjus rinkomės iš poezijos, sakralikos ir populiarosios pramoginės muzikos. Tai pirmasis mūsų festivalis, tad atsargiai patys norime sau pasitikrinti, kas yra potencialus festivalio lankytojas, kokie jo muzikiniai pomėgiai. Nesiekiame į programą traukti trankių ar pigių pramoginės muzikos projektų. Kaip ir nesiekiame publikos „auklėti“ aukštojo meno projektais. Programoje norime matyti kultūrinį viduriuką, subalansuotą plačiajai auditorijai.

– Kaip pavyko „pirmas blynas“?

– Festivalis pirmasis, o „pirmas blynas“ pagal publikos reakcijas – lyg ir nesvilo... Jau įvykusius koncertus žiūrovai klausėsi atvykę iš Tauragės, Jurbarko, Kelmės, Plungės, netgi Kauno... Kaip organizatorius – tai motyvuoja siekti daugiau...

Visi festivalio koncertai numatyti lauke, dvaro parke esame atradę puikią vietą, sugalvoję netradicinę sceną, specialiai scenai gaminome tentus,  kaip visada, šiek tiek korekcijų į programą įneša gamtos stichijos. Labai sudėtinga yra su lauko koncertais, ypač Lietuvoje... Arba tau gamta suteiks renginiui dar daugiau gerosios auros, arba jį sužlugdys ... 

Bijotuose situacija dėkinga tuo, kad jeigu gamta supyko, per keliolika minučių planuotas koncertas gali persikelti į Baublių muziejaus salę.

Esu labai dėkingas Baublių muziejaus  ir Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus vadovams ir kolektyvui už partnerystę bei visokeriopą pagalbą, rengiant šį festivalį. Dėkoju ir buvusiam seniūnui Steponui Jasaičiui, ir dabartinei seniūnei Lina Judytei, o Bijotų bendruomenei – už skanios gilių kavos paruošimą, ja vaišiname visus, atvykusius į koncertus.

– Galbūt festivalis taps tradiciniu?

– Jau kalbėjomės su Bijotų miestelio bendruomene, Šilalės rajono politikais ir valdžios atstovais – jie pritaria ir pageidauja, kad tai turi būti kasmetinė tradicija. Tai pagrindinė motyvacija, kuri verčia jau pradėti galvoti, kaip galėtų atrodyti kitų metų festivalis.

Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje

Muziejų išskaptuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu. 1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas (Baublio brolis).

Baublyje D.Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Baublio rinkiniais domėjosi mokslininkai, tautinio atgimimo veikėjai, prie jo buvo rengiamos dainų šventės, chorų pasirodymai, gegužinės. D. Poškai mirus, surinktos senienos paties jo valia pasklido po Lietuvą, didžioji jų dalis pražuvo Pirmojo pasaulinio karo metais.

XIX a. pab.–XX a. pr. D. Poškos Baubliams pakeistas šiaudinis stogas, jis apkaltas lentutėmis, padėti cementiniai pamatai. 1930 m. visuomenės iniciatyva Baubliai buvo apdengti mediniais gaubtais, suveržti metaliniai lankais. 1947 m. Baublių muziejus buvo atkurtas. 1949 m.–1962 m. Bijotuose veikė  D. Poškos memorialinis muziejus. Pirmą kartą Baubliai konservuoti 1956 m.

1969 m. Baubliai paskelbti respublikinės reikšmės istorijos paminklu. 1971 m. Baubliams pastatyti stikliniai gaubtai. 2008 m. Bijotų dvaro sodyba, vadinama Baublių, paskelbta kultūros paminklu.

2011 m. užbaigtas projektas  „Bijotų dvaro sodybos – Baublių komplekso pritaikymas turizmui“. Baubliai – senovės lietuvių kultūros paminklas, neturintis analogo, gyvai menantis rašytoją D. Pošką ir Lietuvos praeitį.

Festivalio akimirkas galime pamatyti čia.

Birutė SLAVINSKIENĖ

Laikraštis "Tauragės žinios"